Aušros Jasiukevičiūtės ir Daumanto Kučo paroda

VIENA TĖKMĖ – DVI SROVĖS

2021-08-18 - 2021-09-30

"Du puikūs skulptoriai – Aušra Jasiukevičiūtė ir Daumantas Kučas savo darbais kalba apie gyvenimą, jo mažus dalykus, kuriuose telpa „didelės” istorijos. Skulptūros kuria savas vidines erdves, kur būtų galima atsikvėpti, sustoti ir tiesiog stebėti kaip teka nerimas pro šalį, kaip lėtėja laikas…" (V. Grybo muziejus, 2018 m.)

Vlado Vildžiūno galerijoje eksponuojami autorių jau sukurtų ir dar tebetęsiamų skulptūrų ciklai, o paroda dedikuojama skulptorių mokytojams, dėstytojams, kurie kūrybinį kelią pradėjo ir formavosi skulptoriaus Vlado Vildžiūno įkurtame Jeruzalės skulptūrų sode. Aušra Jasiukevičiūtė ir Daumantas Kučas aktyviai dalyvauja skulptūros meno aktualizavimo veikloje, siekdami parodyti Lietuvai jos įvairovę ir šios meno srities galimybes, tęsdami Jeruzalės skulptūrų sodo menininkų keltus tikslus. Bendradarbiaudami su Jurbarko krašto muziejaus V. Grybo memorialiniu muziejumi ir ten surengę parodas, skulptoriai tęsia parodų ciklą kitame autoriams svarbiame skulptūros meno centre, kuris jiems yra tapęs simboline vieta.

Daumanto Kučo kūryboje darbų mastelis kaip ir medžiagos labai įvairuoja. Šioje parodoje autorius pristato savo mažųjų formų kolekciją, skirtą „dovanos“ žanrui, sudarytą iš 12 skulptūrų - nuo Prezidentūros užsakytų valstybinių dovanų „Vyčių“ iki dovanų draugams. Būtent dovana, kaip pagrindinė inspiracija, leidžia autoriui įprasminti palinkėjimus, kurti poetinius vaizdinius išnaudojant bronzos liejimo galimybes. Tad ir bronzos liejimo edukacijai skirta parodos dalis (eksponatai liejiniai su liečiais, foto nuotraukos ir filmas apie bronzos kūrinio atliejimo etapus) savaip atliepia kažkada Jeruzalės sodo skulptorių pradėtas autorines bronzos liejimo praktikas.

Aušra Jasiukevičiūtė pristato šviečiančią instaliaciją, skirtą Aleksandrai Kašubai (2020 m. skirta LKT stipendija), kuri yra didesnio projekto „Pokalbiai su A. Kašuba. Kai protas žvelgia pats į save“ dalis. Taip pat rodomas ir mažųjų formų bronzos ritualinių objektų „Relikvijorių“ ciklas. Ieškodama vizualinės istorinės atminties įprasminimo strategijos, autorė siekia kalbėti apie „dabarties herojus“ kitais nei įprasta monumentalistikoje būdais.

Parodoje eksponuojamos kolekcijos iš tvarių medžiagų buvo kurtos daugiau nei 20 metų, rodomos visoje Lietuvoje, keliaujančių parodų metu (dalis Aušros Jasiukevičiūtės darbų buvo pristatyti Paryžiuje, rezidencijos metu). Didžioji dauguma jų priklauso kolekcininkams ir tai labai reta galimybė pamatyti šių autorių darbus vienoje parodoje.

Autoriai, matydami kaip sunku „nuskaityti“ skulptūrą, ją suprasti su menu nesusijusiems žmonėms, jau penkeri metai eksponuodami darbus siekia ir edukacinių tikslų. Parodoje rodoma video medžiaga su įvairiais pristatomų kūrinių bronzos, ketaus liejimo, akmens kalimo procesais. Plačios išraiškos priemonės - nuo archaikos ir klasikinės skulptūros galimybių iki multimedijinės, aplinkos meno instaliacijos, video projekcijos ant realių objektų - tampa pretekstu edukacinėms ekskursijoms ir pokalbiams su žiūrovais.

Previous
Previous

Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Vladas ir Marija

Next
Next

Teodoros Jurčytės paroda ATMINTIES ERDVĖS ARBA VIDUS APIE KURĮ NEŽINOJAU