2019
Andrzej Strumillo paroda SKRYDIS (LOT)



Andrzej Strumiłło SKRYDIS (LOT)
Kaip rašė ilgametis Lenkijos ir Lietuvos kultūros dialogo puoselėtojas Krzysztof Czyżewski, Palenkės vaivadijos istorijos analuose 2017 metai bus įrašyti kaip Andrzejaus Strumiłło metai. "Jis pats laimei tebėra tarp mūsų; ir, nors laiko tėkmė jau verčia devyniasdešimtą metų lapą, tebėra toks pat kupinas kūrybinių jėgų, vis taip pat besidarbuojantis be jokio atokvėpio, tarsi permainų moiros neturėtų jam jokios galios". Pasak K. Czyżewskio, A. S. – tai homo viator –nenuilstantis būties paslapčių ieškotojas, nuolat peržengiantis įprastus horizontus. "Kadaise tarnavęs ministrantu Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje jis atsiduria tai budistų vienuolynuose Himalajų priekalnėse, tai Sibiro taigoje, tai prabangiuose apartamentuose viename iš Manheteno dangoraižių. Dėl to imasi įvairiausių menų ir amatų nuo grafikos miniatiūrų, išpuoštų įmantriais ornamentais poezijos knygų iki granito skulptūrų. Tai dėl to pernelyg siauras ir priešiškas kaimynams tėvynės ir patriotizmo supratimas jam reiškė prievartinį suvaržymą, priešingą plačiai, svetingai ir taikingai sarmatiškai dvasiai, kurią pažinojo nuo vaikystės ant Žeimenos krantų Švečionių apylinkėse ir kurią rado Palenkėje (Mackowa Rudoje). Čia, Palenkėje, užčiuopė jis tą šaknų sampyną, tas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilietines tradicijas, kurioms pasiliko ištikimas nežiūrint kylančių nacionalizmų ir sienų, dirbtinai atskiriančių žmones ir kultūras, augančias iš to paties kelmo." (K. Czyżewski parodos SKRYDIS (LOT) katalogas, 2017 metai, Seinai)
2019 metais SKRYDIS (LOT) persikelia į Vlado Vildžiūno galerijos didžiąją salę. Tai pastarųjų ketverių metų tapybos ciklas, papildytas naujausiais, vos spėjusiais išdžiūti darbais. Šis A. S. tapybos ciklas ir poezijos įrašai, "nenumaldomai sukasi apie sparnus, pripiešiamus tai angelui, tai žmogaus kūnui, kuris dar apsunkęs nuodėme ir kančia, bet kupinas skrydžio atminties, ankstesnės už mūsų gimimą. Tai ta paskutinė riba, ties kuria sutinkam Senąjį Mokytoją" (K. Czyżewski):
Žingsniavau nelaisvės namais kasdien,
sukaustytas prisirišimo prie daiktų.
Vertinau lietus šarvus ir senas knygas.
Gyvas pušis iškeičiau į kolonas.
Tapiau sparnus.
Šiandien – skrendu. (A. S.)